2018-01-08
Priežiūra ar pasitikėjimas
Paauglys jau nebe vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Tikriausiai vienas pagrindinių galvosūkių, tuo metu kylančių tėvams – kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp paaugliui dar reikalingos priežiūros ir pasitikėjimo juo, leidimo būti savarankiškam?
Kalbėdami apie fizinius ir emocinius dalykus, mes suprantame, kad paaugliai nėra visiškai suaugę, nors norėtų tokie būti. Jie visą laiką yra tarsi dvigubame vaidmenyje: kartais elgiasi kaip suaugę, kartais – visiškai kaip vaikai. Ar jiems reikalinga fizinė priežiūra, tokia kaip maitinimas, rūpinimasis jų sveikata, jų poilsio režimu, tinkamu ugdymu – tuo, kuo jie patys dar negali pasirūpinti? Tokia priežiūra iš dalies yra būtina. Kita vertus, paaugliai labai nori būti savarankiški, taip pat jie tikrai gali daug ką daryti patys. Jų mąstymas jau yra visiškai susiformavęs, tačiau jie dar neturi patirties, taigi turi daryti ir savo amžiui būdingas klaidas. Ir tada kyla klausimas, kiek mes jais galime pasitikėti, kokios turi būti ribos, kiek jiems leisti būti savarankiškiems ir tas klaidas daryti?
Tėvų atsiliepimai:
Svarbu pasitikrinti, kad teisingai galvoji, elgiesi. Kad nesi vienas su savo problemomis.
Gera sąvoka „Emocijų papildymas“
