II D klasės ir auklėtojos Linos Rimkuvienės nereali kelionė po Žemaitijos kraštą.
Rugsėjo 17 diena. Ryte keliavome į Žemaitiją, kraštą, kuriame gyvenantys žmonės šneka savita tarme.
Pažintį su šiuo etnografiniu regionu pradėjome nuo Varnių regioninio parko lankytojų centro. Apžiūrėjome moderniai įrengtą ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“. Čia pateikta informacija apie regioninio parko teritorijoje esančias gamtos ir kultūros vertybes. Ekspozicija gausiai iliustruota nuotraukomis, galima pasiklausyti paukščių balsų įrašų, pamatyti išskirtinį radinį – Lūksto ežero gintarą.
Vėliau keliavome prie gražiausios Žemaitijos kalvos, o neretai ir Lietuvos kalnų karaliene tituluojamos 228 m aukščio Šatrijos. Legendos byloja, jog čia iš tolimiausių kampelių suskrenda raganos, o pati kalva yra žemėmis užpilta bažnyčia! Raganos tikrai žinojo, kurį kalną pasirinkti – nuo Šatrijos atsiveria įspūdingi vaizdai į Žemaitijos aukštumas. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Kaip tik šiuo metu ant Šatrijos kalno gamtatikiai švęs rudens lygiadienį-Lyges.
O po to vykome į Bukantės dvarelį, kurį išgarsino joje gimusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Apžiūrėjome ponų namą ir jo interjerą, ūkiniuose pastatuose įrengtą kryžiadirbystės parodą. Darbuotojos supažindino su žemaičių kulinariniu paveldu – kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai. Vėliau keliavome prie Siberijos apžvalgos bokšto. Važiuodami pastebėjome, kaip vingiuodamas pro sodybas, kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, kaip palengva iš visų pusių mus apsupa eglynai, o tarp jų įsiterpia ežerėliai. 15 m aukščio Siberijos bokštas pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Užlipus ant jo, atsiveria panorama į Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Ar galite įsivaizduoti, kad vietoje, kurią matėme, kadaise plytėjo jūra, vėliau – neįžengiamos girios, o dar anksčiau ją dengė milžiniškas ledynas, kurio dėka ir susiformavo šitoks kraštovaizdis. Išvykome į Nemuno deltos regioninį parką.
Rugsėjo 18 diena. Labai skaniai papusryčiavome ir pratęsėme kelionę toliau. Pažintį su Nemuno deltos regioniniu parku pradėjome Šilutės miestelyje, garsėjančiame užliejamų pievų toliais, klykaujančių paukščių gausa, pavasariniais magnolijų žiedais, vandens ir vėjo karalyste.
Apžiūrėjome seniausią miesto dalį – turgaus aikštę, kur 1511m. buvo pastatyta pirmoji smuklė, aplankėme miesto puošmeną – Evangelikų liuteronų bažnyčią, kurios vidų puošia unikali freska, vaizduojanti šimtus šiam kraštui nusipelniusių žmonių.
Vėliau pamatėme Rytprūsių architektūros paminklus: teismo rūmus, kalėjimą, gaisrinę. Pažintį su Šilute baigėme apsilankymu H. Šojaus dvare.
Neišdildomų įspūdžių paliksiančią kelionę po Nemuno deltos regioninį parką pradėjome nuo pasivaikščiojimo Aukštumalos aukštapelkės taku, kuris suteikė retą ir įdomią galimybę susipažinti su paslaptinguoju pelkių pasauliu: originaliu kraštovaizdžiu, pelkių augmenija ir gyvūnais.
Kelionė šiuo taku pakeitė daugumos nuostatą, kad pelkė – tai tik žliugsintis purvynas su bedugniais ir klastingais akivarais. Mums padėjo suprasti, kad tai ir svarbi ekosistemos dalis – vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.
Kalbant apie Aukštumalos aukštapelkės pažintinį taką, įdomu tai, kad jis vingiuoja buvusios kūlgrindos vietoje. Ventės ragas – išties magiška vieta. Užlipome į Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę: nuo jos atsivėręs vandenų platybių vaizdas užgniaužė kvapą.
Ornitologijos stotyje žiedavome mėlynąsias zyles. Keliaudami toliau, kitame Atmatos upės krante pasiekėme senąjį žvejų kaimelį Mingę (Miniją). Nepatikėsite – kaimelio gyventojai vienas pas kitą į svečius plaukia valtimis. Čia mūsų laukė pasiplaukiojimas po Nemuno deltą ir Kuršių marias.
Kelionės metu vaišinomės laive virta žuviene ir grožėjomės gamta. Plaukėme iš Mingės kaimo iki Uostadvario. Šį kaimą garsina švyturys su prižiūrėtojo namu ir vandens kėlimo stotimi. Pakilus į Uostadvario švyturio apžvalgos aikštelę, į visas puses atsivėrė nuostabūs vaizdai: unikalus Krokų Lankos ežeras, Minijos upė, Ventės rago iškyšulys, Rusnės salos užliejamos pievos…ir grįžome Prancūzų belaisvių kanalu.
