IB klasės mokiniai tęsia tarnystės projekto veiklas VŠĮ „SOS gyvūnai“
2019-04-27
Akcija DAROM
Balandžio 27 vyko akcija DAROM. Mes, IB klasės grupelė mokinių, auklėtoja Remigija ir Nedo mama Eva, vėl lankėmės VŠĮ „SOS gyvūnai“. Ir ne pramogauti ar tik pasidžiaugti savo draugais – ten gyvenančiais šuniukais – vykome. Norėjome padėti! Ten pagalba ir darbščios rankos labai reikalingos. Taigi, ir mes kibome į darbą: mūsų laukė krūva plytų, kurią reikėjo išvežti iš teritorijos ir tvarkingai sukrauti kitoje vietoje, teko pjaustyti kartoną. Šį kartą šuneliai sulaukė tik dovanėlių, kurias nuvežėme, ir paglostymo. Norėjome būti ne tik malonūs lankytojai, bet ir naudingi pagalbininkai. O pabėgioti ir ilgiau pažaisti su tenykščiais gyventojais mes dar grįšime!
2019-03-30
Austėja, Eglė, Nedas, Paulius, Bretas ir Mykolas su auklėtoja Remigija ir Nedo mama Eva lankėmės VŠĮ „SOS gyvūnai“. Gražų saulėtą šeštadienį keletą valandų paskyrėme pagalbai šuniukams. Mus pasitiko didelis būrys keturkojų – išsiilgusių žaidimų, bendravimo, pavedžiojimų, pabėgiojimų. Bet mums rūpėjo ne tik linksmybės, buvome pasiryžę padirbėti, patvarkyti aplinką. Ši graži idėja kilo Nedo mamai, ji su sūnumi jau yra tapę gerais tų namų bičiuliais ir pagalbininkais. Ne pirmas apsilankymas buvo ir Bretui. Austėja su auklėtoja iš pradžių jautėsi nedrąsiai šunų apsuptyje, bet iššūkį išlaikė puikiai. Visa grupelė gražiai padirbėjome, pabendravome, o atsisveikinome su draugiškais keturkojais tvirtai tikėdamiesi sugrįžti. Mes esame labai reikalingi vieni kitiems!
Sugrįžimai į vaikystę
IB klasė pradėjo įgyvendinti tarnystės projekto veiklas. Kaip teigia auklėtoja Remigija Kalendienė, klasė nusprendė savo laiką, dėmesį, išradingumą padovanoti darželinukams. Mus maloniai sutiko priimti lopšelio darželio „Aušrelė“ grupės, pavadintos šauniu „Grybukų“ vardu, auklėtoja ir mažieji bičiuliai.
2019-02-14
Šį kartą aš, IB auklėtoja, jau dalijuosi paskutinio apsilankymo džiaugsmu.
Kaip gera, kai mūsų laukia! Vasario 12 dieną mes vėl keliavome pas „Grybukų“ grupės vaikus. Auklėtoja Marytė pasitiko šypsodamasi, o paskui ją sugužėjo į rūbinę visas pulkas jau spėjusių pasveikti ir mūsų pasiilgti mažųjų. „Jau vis klausinėjo, kada ateis didieji vaikai“, – maloniai kviesdama į grupę sakė auklėtoja.
Laikas neprailgo. Smagu, kad mano „didieji vaikai“ atsakingai ir su meile ruošėsi susitikimui, galvojo, kuo dar nustebinti ir nudžiuginti darželinukus. Buvo visko: dainų, pasakojimų, žaidimų.
Nuoširdžiai džiaugiuosi užsimezgusia draugyste, naujomis mokinių ir savo patirtimis, bendrystės dvasia, kuri dar labiau suvienijo klasę. Kai išėjo mokiniai, kai grupėje liko vis mažiau darželinukų, mes, dvi auklėtojos, sėdėjom ant mažyčių kėdučių ir kalbėjomės apie vaikus, apie darbo prasmę, apie moteriškus ir motiniškus džiaugsmelius ir rūpestėlius. „Visada esate laukiami“ – tokiais žodžiais į vėlų vakarą palydėjo mane auklėtoja.
Ačiū mums visiems už laimę dalintis tuo, ką gražiausio turime širdyse.
2019-02-05
Jau trečią kartą savo auklėtinius, IB klasės mokinius, lydėjau į „Aušrelę“. Ir šį kartą aš, jų auklėtoja, užrašau įspūdžius, kurių po kiekvieno apsilankymo susikaupia vis daugiau.
Laukdama mūsų, darželinukų auklėtoja turėjo nemažai darbelio – mažosios panelės norėjo savo vyresnes drauges pasitikti gražios: šukavosi, pynėsi kasytes. O nuėjusioms gimnazistėms veiklos tikrai nestigo – teko kartu su mažaisiais spalvinti linksmus paveikslėlius, skaityti pasakas, laikinai tapti statybininkėmis, nes buvo nuspręsta statyti pilį, mokytis pažinti spalvas, pamėgdžioti gyvūnų garsus. Pasirodo, kad darželinukų nei stalelis, nei kėdutės yra ne per maži ir gimnazistėms!
Po šaunaus pasibuvimo pasišnekučiuodamos ir dalindamosi įspūdžiais ėjome į autobusų sustojimą. Prisiminėme auklėtojos žodžius, kad neįmanoma dirbti darželyje tik dėl to, kad reikia dirbti, čia tiesiog privaloma didžiulė meilė vaikams. Merginos, paklaustos, ar viliojantis vaikų darželio auklėtojos darbas, vieningai sakė: darbas įdomus, bet labai sunkus, savo ateities su šia veikla sieti neplanuoja nė viena. Liaudies patarlė sako: „Maži vaikai – maži vargai.“ Bet ir su mažais vargelio būna tikrai pakankamai!
2018-01-31
Po antros tarnystės projekto veiklos IB klasės auklėtoja Remigija užrašė patirtus įspūdžius:
„Mano IB klasė ir toliau džiugiai leidžia laiką su mažaisiais draugais. Sausio 31-ąją vėl apsilankėme lopšelyje – darželyje „Aušrelė“. Šį kartą vyko dailės užsiėmimas – mokėmės spalvinti linksmus piešinukus, „neperžengti“ spalvindami linijos, klausėmės dainelių ir patys kartu mokėmės dainuoti „Tindi rindi riuška“, žaidėme. Smagiausia tai, kad mažieji pradeda priprasti prie didesnių bičiulių. Vienas mažiukas, kuris pirmą kartą stovėjo atokiai ir niekaip nesidavė prikalbinamas stoti į ratelį, šįkart, Kosto priviliotas, jau sėdėjo kartu prie stalelio. O mergytė, kuri aną kartą iš pradžių slėpėsi po stalu, su Kostu kartu spalvino gėles! Ko gero, Kostą teks rinkti geriausiu mažųjų draugu!
Laikas, praleistas su vaikučiais, leidžia pažinti ir savo auklėtinius. Labai žaviuosi jų nuoširdumu, atidumu bendraujant su mažaisiais, pastangomis ir atsakomybe ruošiantis susitikimams.“
2018-01-28
Pirmasis susitikimas įvyko sausio 28 d. Grupė mokinių, nešini grybukais, kaip ir dera pagal pavadinimą, nugužėjome pas vaikus. Sportinė programėlė, šokiai, žaidimai, dainelės… Kažin dar kam daugiau linksmumo ir malonumo teko patirti – mažiesiems „grybukams“ ar pirmokams gimnazistams?! O kokia nuostaba ir susižavėjimu nušvito Godos ir Emilijos akys, kai pamatė grupę puošiančią popierinę gėlę, ant kurios žiedlapių buvo užrašyti ir jų vardai. Taip, merginos lankė tą patį darželį, o dabar su dideliu džiaugsmu grįžo atgal pas savo buvusią auklėtoją.
Kitas susitikimas jau irgi suplanuotas. Ruošiame programėlę, svarstome, kuo sudominti ir nudžiuginti vaikučius, kad jiems neprailgtų laikas belaukiant ateinančių tėvelių.
