AUGINK ATSAKINGAI. Pozityvaus auklėjimo sąlygos

Patarimai tėvams, kaip išugdyti paslaugius, kūrybingus vaikus.

Pasak psichologo J. Gray, vaikų noras įtikti ir padėti yra įgimtas, todėl tėvai turi didžiulę galią leisti vaikams atsiskleisti ar ne.

Mėgdžiojimas – viena iš įgimtų vaiko savybių. Todėl matydamas, jausdamas, girdėdamas, kad jis yra gerbiamas, išklausomas, paskatintas, elgsis taip pat, vartos „ačiū“, „prašau“, „atsiprašau”. Psichologas siūlo pabrėžti gerą vaiko elgesį, nes išskirdami netinkamą elgesį, tokio ir sulauksite. Girdami teigiamą vaiko elgesį, bet ne vaiko asmenį, vaikas jausis įvertintas, augs jo pasitikėjimas savimi.

Vis dėlto kartais tenka imtis ir kraštutinių priemonių. Jeigu paskatinimas vaikui nepadeda, reikia jam vadovauti taip, kaip generolas vadovauja kariuomenei. Reikalauti neprarandant emocijų. Jeigu paliepimas bus kartojamas atkakliai ir ramiai, vaikas tikrai paklus. Patariama, kai vaikas emocijų nevaldo, jį reikia palikti kambaryje tiek minučių, kiek jam metų, sukilusiems jausmams nuraminti.

Penkios pozityvaus auklėjimo nuostatos:

Pirma. Vaikas gali būti kitoks. Vaikas yra individualybė. Kaip gėlei reikia šilumos ir vandens taip vaiko harmoningam auklėjimui reikia bendravimo ir supratimo.

Antra. Klysti yra žmogiška. Protu ir logika vaikas dar nesivadovauja. Vaikai mokosi megdžiodami ir „sugerdami“ kaip kempinė iš jį supančios aplinkos. Mylėti save ir sau atleisti vaikai išmoksta matydami, kaip tėvai su jais elgiasi. Jeigu praradote savitvardą, nebijokite atsiprašyti. Tegul vaikai pamato, kad net ir suaugę žmonės gali suklysti, o suklydę atsiprašyti. Pagal vieną tyrimą, darytą užsienyje, yra nustatyta, kad vaikas per visą dieną išgirsta 460 kritikavimų ir kitų negatyvizmų ir 75 pozityvaus auklėjimo išraiškas. Tuo tarpu, girdėdamas tėvų priekaištus vaikas išmoksta manipuliuoti.

Trečia. Galima rodyti neigiamus jausmus. Iki 9 m. amžiaus pykčio protrūkiai yra normalus dalykas. Todėl reikia padėti vaikams nusakyti, pavadinti pykčio jausmą ir jį įvardinti.

Ketvirta. Daug norėti galima. Vaikai turi nebijoti paprašyti, ko nori, tačiau jie turi žinoti, kad nebūtinai gaus.

Penkta. Galima prieštarauti, tačiau padėties šeimininkai vis tiek yra tėtis ir mama.

Auklėjant pozityviai reikia siekti septynių sąlygų: tai draugiškumas, taisyklių laikymasis, įpročiai ir ritualai, vaikų atsakomybė, pagarba, paskatinimai.

Draugiškumas. Vaikai jaučiasi saugesni ir laimingesni, kai jų bendravimas su tėvais yra šiltas ir abipusis. Vaikai nori, kad jų tėvai būtų kantrūs, teisingi, rūpestingi, linksmi, išklausytų juos, padėtų jiems ir gerbtų. Vaikams reikia, kad juos išklausytų, įvertintų ir paskatintų. Taip augs jų pasitikėjimas savo jėgomis. Psicologė C.Read pataria auklėjant vaikus analizuoti ir savo elgesį, kuris metodas jūsų vaikui yra priimtiniausias. O gal būt netikėtai atrasite, kad ir jums reikia keistis ir kad vienintelį asmenį, kurį lengviausiai galite pakeisti ir esate jūs pats.

Taisyklės. Patartina turėti keletą taisyklių, kurių vaikai sutinka laikytis. Vaikams jos turi būti suprantamos ir išaiškintos, kodėl reikia jų laikytis. Pačios efektyviausios taisyklės, kurios yra suformuluojamos kaip „mūsų“ taisyklės. Tėvai kartu su vaikais aptaria taisykles ir įsipareigoja jų laikytis. Taip pat taisykles reiktų išreikšti teiginiais.

Įpročiai ir ritualai. Turėdami pastovius įpročius vaikai žinos ką jie turi daryti, ir ko iš jų tikimasi. Tai labai svarbu tėvų elgesyje su pačiais mažiausiais. Norint įtvirti ritualą, tėvai turi turėti aiškų planą . Tai gali būti rytinis pasisveikinimas, skambutis arba žinutė sutartu metu, pasivaikščiojimas su šunimi, pasaka prieš miegą. Tokie šeimos įpročiai suteiks vaikui saugumo ir bendrumo jausmą.

Vaiko atsakomybė už savo veiksmus. Tėvai savo elgesiu rodo kaip elgtis yra teisinga. O vaikai valingai ar ne, tai megdžios. Vaikams tėvai yra autoritetas, todėl ugdant vaikų atsakomybės jausmą svarbu pastebėti, pagirti už pažangą. Taip bus įtvirtintas geras elgesys. Taip pat apie vaiko teises. Suaugęs turi parodyti, kad gerbia vaiko individualumą ir yra pasiryžęs jį apginti. Pvz: kai vaikas įskaudina kitą šeimos narį, suaugęs turi aiškiai pasakyti, kad toks elgesys nebus toleruojamas ir aptarti situaciją, paprašant įsivaizduoti įskaudintojo vietoje. Tėvai ugdydami vaiko empatiškumą ugdys ir atsakomybės jausmą.

Pagarba. Pagarba yra pozityvaus auklėjimo pagrindas. Pagarbos jausmas ugdomas emociniame lygyje. Kai vaikas jausis gerbiamas, jisai gerbs pats save ir savo tėvus. Pagarba pasireiškia draugišku bendravimu – tai mandagumas, vaiko individualumo pripažinimas, kūrybiškumo skatinimas. Jeigu vaikas jausis gerbiamas kaip individas, o ne kaip kontroliuojamas mažvaikis, jis atsakys tėvams tuo pačiu.

Paskatinimai. Paskatinimai įtvirtina teigiamą elgesį, suteikia motyvacijos, pasitikėjimo savo jėgomis. Paskatinimai gali būti tiek žodiniai, tiek maži niekučiai. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų vaikai gali rinkti taškus ir surinkę kažkokį kiekį gauti siurprizą. Taip visi vaikai jausis laimėtojai ir jaus bendrumo jausmą.

Pozityvios tėvystės kursai

Vilniaus pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras (Matulaičio a. 3, Tel. 852461779)

VšĮ “Paramos vaikams centras” (latvių g. 19A, Tel. 852715980; 861143567)

Vilniaus m. psichologinė—pedagoginė tarnyba (A. Vivulskio g. 2a, Tel. 852650912)

Vilniaus m. socialinės paramos centras (Kauno g. 3, Tel. 852310527, 868381474)