Projektas „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“
2017 m. sausio – 2017 gegužės mėn. Vilniaus Jono Basanavičiaus bendruomenė dalyvauja projekte „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“.
Tai kultūros tyrimų projektas, kurį įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“ ir Žinių ekonomikos forumas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projekto tikslas – atskleisti kūrybinių edukacinių intervencijų poveikį mokyklos bendruomenei.
Projekto metu Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija ir dar dvi kitos mokyklos bendradarbiaus su kuriančiais profesionalais pagal „Kūrybinių partnerysčių“ modelį. Taip pat bus tiriamos kitos mokyklos, kuriose vykdomos „Kūrybinių partnerysčių“ principais pagrįstos programos.
Tyrimo tikslinė grupė – penktos klasės ir devintos klasės, susiduriančios su tipinėmis adaptacijos problemomis.
Projekto gimnazijoje apimtis:
- 10 kuriančio praktiko sesijų su tiksline klase ir keliais su ja dirbančiais mokytojais (1 sesija – 3,5 valandos). Projektas įgyvendinamas kaip reguliarių sesijų ciklas, viena sesija per savaitę. Sesijas planuoja mokytojai kartu su kūrėjais, dauguma jų vyksta pamokų metu.
- 8 kūrybos agento sesijos su mokytojais.
Kas vyksta gimnazijoje projekto metu? Bendradarbiaujant mokytojams, kūrėjams ir mokiniams, analizuojami mokymosi iššūkiai, būdingi adaptaciniam laikotarpiui 9-je klasėje, kuriami ir išbandomi unikalūs sprendimai.
Kas yra kūrėjai? Tai kūrybinio sektoriaus (dizaino, kino, literatūros, vaizduojamųjų, scenos menų, mokslo, žurnalistikos ir kt.) profesionalai, specialiai paruošti darbui su mokyklomis, įgyvendinant kūrybiško mokymosi veiklas ir turintys darbo su mokyklomis pagal „Kūrybinių partnerysčių“ modelį patirties.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijai yra priskirti kūrybos agentė Radvilė Šumilė ir kurianti praktikė Eugenija Sutkutė.
Kaip Projektas vyksta gimnazijoje? Su gimnazija reguliariai tris mėnesius dirbs kūrybos agentas ir kuriantis praktikas. Kūrybos agentas kuruoja visą projektą mokykloje ir gilinasi į darbą su mokytojų bendruomene ,,Mokytojų klube“ (6–12 mokytojų). Kuriantis praktikas dirba su viena devintokų klase (20–30 moksleiviai ir 2–3 mokytojai).
Projekto planas: etapai.
Planavimas. 2017 m. sausio – vasario mėn. Gimnazijai priskirti du kūrėjai pradeda dirbti su mokyklos pasirinkta klase, kartu su mokiniais ir mokytojais tyrinėja kylančius iššūkius, išgrynina probleminę sritį, suformuluoja tikslus ir suplanuoja į iššūkių sprendimą orientuotą kūrybiško mokymosi projektą. Projekto veiklos planą kūrėjai pateikia tvirtinti „Kūrybinių jungčių“ komandai.
Įgyvendinimas. 2017 m. vasario – balandžio mėn. Mokykloje kartu su kūrėjais įgyvendinamas kūrybiško mokymosi projektas. Su mokinių klase kūrėjai dirba pamokų metu, kartu su mokytojais ieškodami mokymosi būdų, kurie padėtų spręsti kylančius iššūkius. Su kuriančiais praktikais dirbantys mokytojai kartu planuoja veiklas, vykdo tęstinę refleksiją.
„Mokytojų klubo“ sesijos vyksta reguliariai, kas savaitę ar dvi, mokytojai tarp sesijų savo klasėse išbando naujus mokymo metodus ir taktikas.
Vertinimas. 2017 m. balandžio-gegužės mėn. Kūrėjai kartu su dalyvavusiais mokiniais ir mokytojais atlieka viso projekto refleksiją, vertina įvykusius pokyčius. Projekto rezultatai aprašomi projekto vertinimo formoje, kurią kūrėjai pateikia projekto komandai. Mokykla toliau planuoja, kaip Projekto vykdymo metu įgytą patirtį panaudoti bendrojo ugdymo procese mokykloje. Šio etapo pabaigoje su projekto dalyviais bendraus tyrėjai (metodai – fokus grupės, interviu).
Kokia dalyvavimo Projekte nauda mokyklai? Programa „Kūrybinės partnerystės“ siūlo mokykloms unikalią kūrėjų patirtį ir procesą, skirtą spręsti kylančius mokymosi iššūkius. Taip pat sudaro sąlygas išbandyti naujus metodus, priemones, mokymosi organizavimo būdus ir plėsti mokytojų požiūrį į savo pačių kūrybiškumą bei kūrybiško darbo galimybes. Iš praktikos ir tyrimų matoma, kad bendradarbiavimas su išoriniais partneriais – kūrėjais – gali paskatinti šiuos pokyčius Jūsų mokykloje: – padėti mokiniams įsitraukti į ugdymo procesą, atkreipiant dėmesį į žinių pritaikomumą gyvenime, padėti plėtoti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas; – keisti santykius (tarp mokinių, mokytojų ir mokinių, mokytojų) link didesnio vieni kitų supratimo, palaikymo, auginančio bendravimo ir bendradarbiavimo; – papildyti mokytojų profesinę praktiką kūrybingumą ir kitus XXI–o amžiaus gebėjimus ugdančiais principais ir metodais; – suteikti mokyklos bendruomenei pasitikėjimo ir patirties, kaip atvirai priimti iššūkius ir juos spręsti. Tai, kad programa įgyvendinama kaip tyrimo dalis, suteikia galimybę pačiai mokyklai daugiau apie save sužinoti, gauti išorinių ekspertų dėmesį ir grįžtamąjį ryšį.
