2025-10-09 gimnazijos aktų salėje vyko „Istorijos pamoka kitaip“: Lietuvos laisvės kovotojų, šaulių, Lietuvos partizanų, 1991 m. sausio 13 d. įvykių dalyvių gyvenimo pavyzdžiai ateities kartoms bei fotografijų parodos „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919-1940“ pristatymas.
Renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-ąsias metines bei Pirmojo husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko įkūrimo 106-ąsias metines.
„Istorijos pamokoje kitaip“ apie Lietuvos šaulius ir partizaninio karo Lietuvoje (1944-1953) reikšmę kalbėjo LŠS Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės, Vilniaus šaulių 1003-osios kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas, kuris vėliau moksleivius pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungą.
Istorinių nuotraukų parodą, remiantis įvairiais šaltiniais, pristatė LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės, ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys dr. Raimundas Kaminskas primindamas, kad pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas ar tam tikri jo vienetai veikė ir Vilniaus mieste 1920 m. bei 1939-1940 m.
Pamokoje savo mintimis ir patirtimi dalijosi LŠS Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės šaulė Asta Jolanta Miškinytė, kuri mokiniams pristatė savo šeimos istoriją ir išsaugotą Lietuvos trispalvę partizanų vėliavą. LK KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karys Eimantas Čėsnys mokiniams papakojo apie savo patirtys Lietuvos kariuomenėje ir paragino besidominčius ja, prie jos vienais ir kitais būdais prisijungti.
Pastebėtina, kad prie šios „Istorijos pamokos kitaip“ organizavimo prisidėjo ir pilietinio ugdymo lauke aktyviai veikiantis Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Atmintis gyva“ vadovas Robertas Vaitkus, kurio šeimos istorijos pavyzdžiai tampa svarbūs ir įdomūs.
Istorijos šaltiniai primena, kad pirmasis Lietuvos raitelių- gusarų (husarų) karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. 9 (dabar Savanorių pr.7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 dienomis.
1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalinių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu bus paskirtas Švedų kariuomenės majoras G. E. Goegeris. Nuo 1919 m. liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius.
Pulko štabas kūrėsi pulko kareivinėse prie dabartinio Radvilėnų plento Kaune. Pulko kariai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkų kariuomene ir Klaipėdos sukilimo operacijose.
Pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos 1927-09-25 aktu Nr. 384 1-asis gusarų (husarų) pulkas pavadintas 1-oju gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
Vėliau prezidento Antano Smetonos 1939-10-07 aktu 1-asis gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulkas pavadintas 1-uoju husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
Sovietų okupacijos laikotarpiu 1-ojo husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulko vado 1940-07-28 įsakymu Nr. 225 pulkas nuo 1940-07-25 m. pavadintas 1-uoju husarų pulku.
1-ojo husarų pulko vado1940-10-27 įsakymu Nr. 286 1-asis husarų pilkas nuo 1940-10-27 m. išformuotas.
Vėliau šio pulko karių nemažai dalyvavo ir Lietuvos partizanų kare 1944-1953 m.
Šio pulko vadai buvo 1920-1929 m. – Povilas Plechavičius; pulkininkas leitenantas J. Bačkus; 1935-1939 m. – pulkininkas Aloyzas Valušis; 1939-1940 m. – pulkininkas Izidorius Kraunaitis; 1940 m. – pulkininkas Kazimieras Gudelis.
Laiko tėkmėje keitėsi ir pulko pavadinimas: 1-asis raitelių pulkas (1919-10-25–1921-07-09), 1-asis kavalerijos pulkas (1921-07-10–1922-03-31), 1-asis gusarų pulkas (1922-04-01–1927-09-24), 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927-09-25–1939-10-06) 1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939-10-07–1940-07-24).
1927 m. rugsėjo 25 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.
Šio pulko karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gedimino stulpais, kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos (husariškos) su baltu kraštu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
